Narkotikų politikos reguliavimas Lietuvoje ir Europoje


Narkotikų politikos klausimai visada buvo stipriai ideologizuoti bei politizuoti. Tai lemia skirtingi požiūriai į narkotikų problemą ir valstybės vaidmenį ją sprendžiant.

Vienokios ar kitokios politikos formavimas ne visada priklauso nuo racionalių mokslinių argumentų, o dažnai yra nulemtas įsitikinimų, emocijų ar noro įtikti elektoratui, todėl šiame straipsnyje supažindinsime su narkotikų kontrolės politika Europoje.

Kas yra narkotikai?

Narkotikais vadinamos psichiką veikiančios medžiagos, kurių legali apyvarta ir vartojimas yra draudžiami ar smarkiai ribojami. Painu, nes visuotinai priimtos narkotikų sąvokos nėra. Alkoholis, tabakas, kofeinas taip pat veikia psichiką, tačiau jų vartojimas nėra taip stipriai ribojamas.

Lietuvos narkotikų ir psichotropinių medžiagų įstatyme nėra surašytos medžiagos, kurios yra draudžiamos. Jos pateiktos Narkotikų tabako ir alkoholio kontrolės departamento sąrašuose (šiuos sąrašus patvirtina Sveikatos apsaugos ministerija). 

Narkotikų reguliavimas Europoje

Europoje narkotikų klausimas sprendžiamas labai skirtingai. Galima išryškinti 3 pagrindinius narkotikų politikos režimus:

  1. Represyvus – narkotikų vartojimas yra kriminalizuotas ir baudžiamas griežtai, nors ir ne visada laisvės atėmimu (pavyzdžiui, Švedija, Jungtinė Karalystė, Lietuva);
  2. Mišrus – narkotikų vartojimas yra kriminalizuotas, tačiau už tai nebaudžiama griežtai, o bausmės griežtumas paprastai priklauso nuo turimo narkotikų kiekio ar rūšies. Medicinines kanapės legalizuotos, tačiau griežtai kontroliuojamos. (pavyzdžiui,. Vokietija);
  3. Liberalus – dekriminalizavimas arba de facto legalizavimas narkotikų (visų ar kai kurių iš jų) vartojimo savo reikmėms (pavyzdžiui, Nyderlandai, Portugalija, Čekija, Ispanija, Estija).

Yra 3 kryptys kaip spręsti narkotikų klausimą:

  1. Kriminalizacija – medžiagų vartojimo ir platinimo paskelbimas baudžiamaja veikla, t. y. baudžiamuoju nusikaltimu. Narkotikų vartojimas ir disponavimas net ir savo reikmėms yra nusikaltimas ir yra griežtai baudžiamas. Ši politikos kryptis remiasi tuo, kad reikia kovoti prieš narkotikus (“karas prieš narkotikus”) ir tik tokiu būdu psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas bus išgyvendintas iš visuomenės. Ši strategija vadinama nulinės tolerancijos strategija.
  2. Dekriminalizacijos strategija pripažįsta, kad narkotikų vartojimas yra pavojingas, tačiau žmogus negali būti baudžiamas laisvės atėmimu už vartojimą ar turėjimą be tikslo platinti. Vietoj laisvės atėmimo turėtų būti taikomos alternatyvios bausmės (administracinės baudos, viešieji darbai, gydymasis). Šios strategijos centre – investicija į sveikatos apsaugą, skatinant asmenis pradėti gydymą ar bent jau dalyvauti žalos mažinimo programose. Ši strategija atnešė puikių rezultatų Portugalijoje ir Čekijoje.
  3. Legalizacijos strategija pripažįsta, kad pasaulis be psichiką veikiančių medžiagų yra neįmanomas. Nors ir narkotikai gali būti žalingi, suprantamas pasirinkimas vartoti. Tokia strategija pritaikyta kanapių vartojimą legalizavusiame Urugvajuje, aštuoniose JAV valstijose ir nuo 2018 metų liepos – Kanadoje. Kanapės ir kiti lengvieji narkotikai nuo 1980 de facto legalūs Olandijoje.

Lietuvos narkotikų kontrolės politika

Lietuvos narkotikų kontrolės režimas pagrinde – represyvus. Lietuvoje baudžiama už mažų kiekių laikymą, įsigyjimą, gabenimą bei siuntimą ir gaminimą. Kita vertus, Lietuvoje teikiamos žalos mažinimo priemonės, vadinamos žemo slenksčio paslaugomis, kaip adatų ir švirkštų keitimas, dezinfekcijos priemonių dalijimas ir prezervatyvų dalijimas, konsultavimas ir informavimas, atrankinių greitųjų ŽIV tyrimų atlikimas ir tarpininkavimas.

Už vartojimą savo reikmėms gresia laisvės atėmimas pagal baudžiamojo kodekso (BK 259 str.) Turint tikslą platinti baudžiama pagal (BK 260 str.).

Bausmės didėja priklausomai nuo kiekio. Už mažo kiekio platinimą – laisvės atėmimas nuo 2 iki 8 metų. Už didelio kiekio platinimą – laisvės atėmimas nuo 8 iki 10 metų. Už labai didelio kiekio platinimą – laisvės atėmimas nuo 10 iki 15 metų.

Nedidelis, didelis ir labai didelis kiekis tai:

Heroino: iki 0,02 g (nedidelis), daugiau kaip 2 g (didelis) ir daugiau kaip 10 g (labai didelis);

LSD: iki 0,0005 g (nedidelis), daugiau kaip 0,05 g (didelis) ir daugiau kaip 0,25 g (labai didelis);

Kanapių: iki 5 g  (nedidelis), daugiau kaip 500 g (didelis) ir daugiau kaip 2500 g (labai didelis);

Žalos mažinimo programos Lietuvoje apima politiką, intervencijas ir programas, kuriomis siekiama sumažinti sveikatos socialines ir ekonomines narkotinių ir psichotaktyviuju medžiagų vartojimo pasekmes jau vartojantiems žmonėms, bendruomenėms ir visuomenei. Būtina pabrėžti, kad nors egzistuoja adatų ir švirkštų keitimo programos, jų įgyvendinimas nepasiekia tikslo ir negali būti lyginamas su žalos mažinimo programomis Portugalijoje, Šveicarijoje ar Čekijoje.

Kodėl represyvi narkotikų politika nėra efektyvi?

Keletas priežasčių keisti represyvų narkotikų režimą į liberalią narkotikų politiką:

  1. Narkotikų kriminalizavimas vartotojus daro nusikaltėliais. Nėra aukos – nėra ir nusikaltimo;
  2. Įteisintas medžiagas galima geriau kontroliuoti, tai rodo tabako ar alkoholio kontrolės pavyzdžiai;
  3. Juodojoje rinkoje medžiagos parduodamos su įvairiomis priemaišomis, kas sukelia daugiau žalos vartotojams.

Informacija parengta remiantis Mindaugo Lankausko tyrimu “Narkotikų kontrolės politika ir teisinių režimų ypatumai Europoje ir Lietuvoje”, 2013 metai.